Kaip gyvename?..

Keli faktai apie medvilnę:

• 10% viso pasaulio pesticidų sąnaudos naudojami medvilnės auginime
• užauginti tokiam kiekiui medvilnės, kokio reikia vieniems medvilniniams
marškinėliams (T-shirt) pagaminti, sunaudojama 10 000 litrų vandens
• kilogramui neapdorotos medvilnės medžiagos pagaminti reikia 20 000 litrų vandens ir 8.3 kilovatvalandės elektros
• vienas asmuo Vokietijoje per metus ’sunaudoja’ vidutiniškai 11
kilogramų medvilnės, kas reiškia 220 000 litrų panaudoto vandens
Nemėginsiu
smarkiai gilintis  į to implikacijas, kurios, mano nuomone, toli gražu 
nėra tiesmukos ir vienpusės.  Šiandien norėjau pasidalint,  ką šie 
faktai ir aklo vartotojiškumo manija pagimdė dviejų austrų galvose :)

Kadangi
sportiniai marškinėliai (T-shirt) itin populiarūs visame pasaulyje, o
jie, kaip žinia, gaminami išskirtinai iš medvilnės, tai vyrukai
nusprendė įpūsti šiek tiek šarmo į senai pažįstamą objektą ir
paskatinti produktų ‘pernaudojimą’. Jie ragina žmones siųsti savo
nebedėvimus (bet dar padorios būklės) marškinėlius jiems kartu su
istorija: kur jie įsigyti, kur buvę, kodėl svarbūs. Kiekvieniems
gautiems marškinėliams suteikiamas individualus numeris (kuris
užrašomas ant jų kartu su Re-shirt logo). Tokius marškinėlius įsigijęs
klientas gali internete įvesti jų numerį ir pasiskaityti apie ankstesnį
drabužio gyvenimą.

Pavyzdžiui, prie šių oranžinių marškinėlių parašyta:

“Kartą
per CES 2005 šie marškinėliai mane išgelbėjo. Išėjus iš stadiono pylė
kaip iš kibiro.  Vienas žmogus davė man šiuos marškinėlius ir
panaudojau juos galvai pridengti. Rafi, Prancūzija”

Prie kitų štai toks pasakojimas:

“Šie
marškinėliai iš legendinių xxx vakarėlių. Gaudavai telefono numerį,
kuriuo paskambinęs sužinodavai, kur tą patį vakarą vyks vakarėlis. 
1991-aisiais atsikėliau į Vieną ir išgirdau apie tuos renginius.
Privalėjau sudalyvauti. Šiandien esu vedęs vieną iš tų vakarėlių
organizatorių. O šie marškinėliai - tuos laikus primenantis suvenyras.”

Įdomiausia,
kad prekę įsigijęs gali pats toliau rašyti jos istoriją internete. Ir
jei kada ji pateks į kitas rankas, jos savininkas žinos nemažai apie
rūbo praeitį. Taigi perkamas ne šiaip sau daiktas, kurių mūsų laikais
apstu ir kurie iš esmės beverčiai, bet ir visa unikali jo istorija. Dėl
ko pirkinys tampa įdomus, asmeniškas, o tuo pačiu ir žiupsnelį
ekologiškas.


* info iš www.worldchanging.com bei www.re-shirt.net

Kelias
pastarąsias dienas buvau pasinėrusi internete į informaciją apie
natūralią kosmetiką. Ir ne natūralią - kokie jos komponentai žalingi
kūnui ir aplinkai. Jei kas dar neskaitėt, kuo mes maitinam savo kūną,
galima užsukti ČIA
(jei
tingėsit skaityt, tai bent pavažiuokit straipsnio iki vidurio ir
pasižiūrėkit tą ‘žavųjį dešimtuką’ bei kaip jis veikia). Kitus
ingredientus bandžiau medžiotis cosmeticdatabase.
Ten galima į paieškos lauką įvest kosmetinį produktą ir gauti jo
ingredientų analizę, bet daugelio Lietuvoje priprastų nėra. tačiau
lygiai taip pat sėkmingai galima į tą patį paieškos lauką įvesti
ingredientą ir pasiskaityt apie jį. Laiko užima daugiau, bet verta.

Na, o šiandien mano sprendimas
pereit prie natūralios kosmetikos pagaliau įgijo materialų pavidalą, t.y.
materializavosi pirmasis žingsnis tame kelyje. Nepasakyčiau, kad viską išsiaiškinau. Bet taip galima sėkmingai
toliau vis gyvenimą aiškintis ir nė nepajudėt iš vietos. Idant
to išvengčiau, teko pirkti :))) Beveik netyčia šįryt atradau
(vėlgi tame pačiame išganingajame internete!), kad esama ne tik
internetinių, bet ir realių, geografinių to gėrio pardavimo
taškų Dubline. Vat ir išsiruošiau praktiškai įgyvendinti
idėjos.

Aspall
organic red wine vinegar 500ml 3EUR
/organiškas raudono vyno
actas/
Biona Organic passata 700g 1.35EUR
/labai gardžiai
atrodanti pomidorų pasta, dargi stikliniame butelyje/
Organic
rice cakes no salt 100g 1EUR
/organiški ryžių paplotėliai be druskos/
1kg ekologiškų avižų
dribsnių 2.69EUR

Dušo kremas tai čia vietinis airių
gaminamas, kaži ar jie jį kur eksportuoa. Šiaip sudėtis be galo
paprasta: aqua, saponified vegetable oil, goats milk, saponified
olive oil, saponified sunflower oil. Tik vat man įdomu, ką realiai
tas ’saponified’ reiškia. Perskaičiau Wikipedijoj, bet dorai ir
nesupratau, ar nepridaro tas procesas iš nekaltų medžiagų kokių
nereikalingų baubukų :) gal kas nusimano ir gali paiškint netyčia?

Indų ploviklis australų gamintojų Ecover serijos. Bent poroje parduotuvių buvo nemažas pasirinkimas
jų produkcijos, tai manau, kad dar sugrįšiu. Reiki tualeto
valiklio bei kitokių priemonių.

***   ***   ***

Vat
tik pasidžiaugiau savo pirkiniu vienam forume ir sulaukiau pastebėjimų,
kad Weledos šapūnuose yra sulfatų, kas visiškai nepageidautina. Ech…
Na, ko gero, negalima norėt pataikyt 100% iš pirmo karto. Ir įtariu,
kad reiks pasidaryt nedidelio formatuko su savim nešiojamą sąrašą
pavojingų ingredientų, kad būtų kur pasitikrint, kai po ranka nėra
visagalio interneto ;)

Kągi, nusprendžiau sukurti atskirą blogą gamtos, žmogaus, aplinkos, sveikatos temai - dalykams, kuriemane labai domina.
Kadangi kelis pirmuosiu įrašus parašiau pirmajame bloge, tiesiog perkopijuoju juos iš ten, kad viskas būtų vienoje vietoje, čia. O ankstesni mano Trupinėliai liks asmeniškesniems parašinėjimams. Mėgstu aiškumą :)